Neapykantos kalba ar saviraiškos laisvė? Rezonansinėje byloje – išteisinimas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026-01-09 nuosprendžiu išteisino mano klientę, kuri buvo kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį dėl neapykantos kurstymo. Baudžiamoji byla iškelta dėl straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“, paskelbto portaluose susivienijimas.lt bei alkas.lt.

Byla sulaukė nemažo visuomenės dėmesio, nes joje buvo sprendžiama itin jautri riba tarp neapykantos kalbos ir Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių konvencijos saugomos saviraiškos laisvės. Papildomo rezonanso bylai suteikė ir tai, kad klientė yra mokytoja, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos švietimo gyvenime bei politinėje veikloje, todėl baudžiamasis persekiojimas galėjo turėti reikšmingų pasekmių ne tik jos teisinei padėčiai, bet ir profesinei bei visuomeninei veiklai.

Gynybos pozicija nuo pat pradžių buvo aiški – straipsnio tikslas nebuvo tyčiotis, žeminti ar kurstyti neapykantą Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams, rusakalbiams. Straipsnyje buvo keliami lietuvių kalbos vartojimo, tautinio identiteto ir kitataučių integracijos klausimai, o jo turinys turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į visą istorinį, politinį bei geopolitinį kontekstą.

Teisme buvo analizuojamos net penkios specialistų išvados. Dalis jų aiškiai nurodė, kad publikacijoje smerkiama ne kuri nors tauta ar tautinė bendrija, bet tam tikras elgesys, susijęs su lietuvių kalbos ignoravimu, o pats tekstas nelaikytinas neapykantos kurstymu.

Įdomi buvo ir šios bylos procesinė eiga. Jau bylą nagrinėjant teisme prokuratūrai kilo abejonių dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Prokuroras paprašė baudžiamąją bylą grąžinti „tyrimui papildyti“, o teismas šį prašymą tenkino.

Gynybos pozicija principinga – teismo nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo grąžinta prokurorui „tyrimo papildymui“ apskundžiau. Aukštesnės instancijos teismas skundą tenkino, nurodė, jog baudžiamoji byla būtų toliau nagrinėjama teisme. 

Siekėme, kad byla nebūtų tyliai „numarinta“ prokuratūros koridoriuose, bet būtų viešai išnagrinėta teisme ir klientė išteisinta. 

Galutinis rezultatas – išteisinamasis nuosprendis.

Ši byla parodo, kad ne kiekvienas aštrus, provokuojantis ar daliai visuomenės nepriimtinas pasisakymas yra neapykantos kalba baudžiamosios teisės prasme. 

Baudžiamųjų bylų advokato užduotis tokiose bylose – teismui atskleisti visą pasisakymų kontekstą, autoriaus tikslus bei ketinimus, taip pat įvertinti, ar konkreti saviraiškos forma iš tiesų pasiekia baudžiamajai atsakomybei būtiną pavojingumo laipsnį.