Kai teisinė gynyba stipresnė už prokurorės spėliones: byla dėl tariamo kalinių kurstymo pabėgti subliuško

Gyniau vieną iš kaltinamųjų – buvusį Pravieniškių pataisos namų pareigūną, byloje, kurioje jam buvo inkriminuojamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir kalinių kurstymas pabėgti iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė teisme tvirtino, kad mano ginamasis kartu su kitu pareigūnu įkalbinėjo nuteistuosius sprukti, žadėdami jiems pinigus ir perduodami įrankius. Tačiau kaltinimai rėmėsi vien nenuosekliais, prieštaringais liudytojų parodymais, kurie nebuvo pagrįsti nei vaizdo įrašais, nei abejonių nekeliančiais daiktiniais įrodymais.

Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama net pusantrų metų, jos eiga aktyviai domėjosi žiniasklaida. 2024-02-23 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, pripažindami, kad byloje nėra pakankamai įrodymų. Prokurorė šį sprendimą apskundė, tačiau 2024-10-31 Kauno apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą, galutinai patvirtindamas mano ginamojo nekaltumą.

Ši byla atskleidė esminę problemą – tendencingos prokurorės interpretacijos ir nesugebėjimas tinkamai vertinti įrodymų ne tik lėmė nepagrįstus kaltinimus, bet ir diskreditavo pačią teisėsaugą. Vėliau vienas iš liudytojų (kalinys) viešai pripažino, jog teisėsauga jam darė poveikį, jog jis duotų kaltinančius parodymus dėl kurstymo pabėgti.

Teisinė gynyba, kurią gali užtikrinti baudžiamųjų bylų advokatas, tapo lemiamu veiksniu ginant žmogaus teises ir įrodant, kad teisėsauga negali grįsti kaltinimų vien prielaidomis. Ši pergalė pabrėžė profesionalios advokato pagalbos svarbą kovojant su nepagrįstais baudžiamaisiais persekiojimais, atskleidžiant įrodymų nepatikimumą, liudytojų parodymų prieštaringumą ir teisėsaugos padarytus procesinius pažeidimus.