Byla, patvirtinanti, jog kiekvienas gali atsidurti kaltinamųjų suole. Klientas, kaltintas nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, išteisintas.

Vilniaus apygardos teismas 2022-10-11 atmetė prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Trakų rūmų 2022-06-10 nuosprendžio, kuriuo išteisintas klientas, kaltintas, jog iš fizinio asmens įgijo (nusipirko) lizingo bendrovei priklausančią transporto priemonę, žinodamas, jog pardavėjas šią transporto priemonę gavo nusikalstamu būdu, kadangi nebuvo jos savininkas.

Ikiteisminio tyrimo metu reikšmingi duomenys buvo renkami itin tendencingai, atsainiai, padaryta eilė proceso pažeidimų, atliktos kliento neteisėtos apklausos, kadangi jis savalaikiai nebuvo informuotas apie įtariamojo procesinį statusą, teisę turėti gynėją ir pan.

Man, pradėjus ginti klientą, prokurorė „pasistengė“, jog baudžiamoji byla kuo skubiau būtų perduota teismui, naiviai tikintis, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, priims apkaltinamąjį nuosprendį.

Pirma, prokurorė neteisėtai atsisakė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti teiktus teisinančius duomenys (pvz. susirašinėjimus su transporto priemonės pardavėju, patvirtinančius, jog pastarasis naudojo apgaulę kliento atžvilgiu ir kt.). Be abejo, šiuos duomenys vėliau pateikiau teismui bei jie buvo vieni iš įrodymų, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.

Antra, prokurorė atsisakė atlikti papildomą kliento apklausą. Primintina, jog iki tol kliento apklausos buvo neteisėtos, nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės, tame tarpe teisė turėti gynėją. Ikiteisminio tyrimo baigiamojoje stadijoje, susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, klientas pageidavo duoti papildomus parodymus, paaiškinti reikšmingas aplinkybės. Pažymėtina, jog žmogus gali duoti išsamius parodymus bei pilnavertiškai realizuoti teisę į gynybą tik tuomet, kuomet žino visą ikiteisminio tyrimo metun surinktą faktinę informaciją. Prokurorė prašymo dėl apklausos netenkino, surašė kaltinamąjį aktą bei perdavė baudžiamąją bylą teismui.

Pirmosios instancijos teismas, apklausęs kaltinamąjį, įvertinęs gynybos pateiktus bei kitus įrodymus, padarė išvadą, jog kliento elgesyje nebuvo tyčios daryti nusikalstamą veiką, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį (tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas transporto priemonės pardavėjas dėl svetimo turto iššvaistymo).

Jei ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė suvoktų bei gerbtų esminius teisės principus, jaustų atsakomybę, neabejoju – klientas net nebūtų atsidūręs teisiamųjų suole.